Pašilaičių gyventojai svajoja atsiskirti nuo Vilniaus šilumos ūkio

2012 11 22

Šaltinis – Statybajums.lt (2011)

Įspūdingo dydžio mokesčių už kitas paslaugas prispausti devynių Pašilaičių rajono namų gyventojai nusprendė nebekentėti ir įrodė, kad jie patys gali būti padėties šeimininkai.

Kryžiaus keliai

Medeinos gatvėje 1, 3, 7, 9, 11, 13, 17, 19, 21 numeriais pažymėtų namų gyventojai sukilo prieš daugiabučių namų administratorių – bendrovę „Pašilaita“.

Be to, jie tikina, kad jų pavyzdžiu norėtų sekti dar bent kelios dešimtys daugiabučių. Tačiau tam kelią užkerta praėjusių metų pabaigoje savivaldybės esą netikėtai priimtas nutarimas griežtinti administratoriaus keitimo tvarką. Pagal ją gyventojams nelieka teisės laisvai keisti neįtikusį ir prastai savo pareigas atliekantį administratorių kitu.

„Naujoji tvarka išėjimą pas kitą administratorių padaro beveik neįmanomą. Senoji tvarka buvo paprasta ir aiški, suprantama visiems. Ir lengvai įvykdoma. Dabar procedūra taps tokia sudėtinga, kad gyventojams reikėtų kone Zenono Vaigausko komisijos. Nauja tvarka įteisintas balsavimas raštu reiškia, kad reikia balsadėžės apsaugos, balsavimo priežiūros komisijos, kuri užtikrintų balsų patikimumą, balsų skaičiavimo komisijos ir pan. Tai būtų neįmanomas procesas. Ir viskas daroma tam, kad nuo žmonių bruzdėjimo būtų apsaugotas „rubikonas“, – teigė Pašilaičių gyventojas Romas Pavolas, turėdamas galvoje „Pašilaitos“ įmonę valdžiusią „Rubicon Group“, kuri praėjusių metų sausį pakeitė pavadinimą į ICOR.

12 tūkst. litų per mėnesį

Gyvendamas 1989 m. statybos 67 kv. m bute R.Pavolas už gruodžio mėnesio kitas paslaugas įmonei „Pašilaita“ atseikėjo 125 litus.

„To man jau per daug. Esu pensininkas ir matau, kad net gaudamas šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. litų pensijos aš neišgyvenu. O ką daryti mažesnes pajamas turintiems žmonėms? Mūsų namai dar palyginti neseni, tereikia prižiūrėti šilumos mazgą ir išvežti šiukšles. O iš mūsų namo administratorius plėšia po 12 tūkst. litų per mėnesį. Darbų nedirba, o pinigus ima. Sniegą ir tą patys nusikasėme. Mano skaičiavimais, kasdien vienas butas permoka po 2 litus. Per mėnesį – apie 60 litų“, – kalbėjo sukilimo prieš „Pašilaitą“ iniciatorius R.Pavolas.

Devynių namų gyventojai sutelkė pajėgas ir pareiškė – daugiau nekentės dantis sukandę. Tiesa, iš pradžių jie dar bandė užmegzti su „Pašilaita“ dialogą ir rasti kompromisą.

„Išsirinkome juridinius atstovus ir dėl geresnio bendradarbiavimo paprašėme administruojančios įmonės visus darbus, reglamentuotus ir nereglamentuotus, atliekamus mūsų namuose, derinti su daugiabučių įgaliotiniais pagal faktines išlaidas. Tačiau niekas nebuvo derinama“, – prisiminė R.Pavolas.

Jei reikės, bus ir teismas

„Pašilaitos“ abejingumas dar labiau įkvėpė gyventojus ieškoti išeičių ir vaduotis nuo kaskart vis labiau augančių sąskaitų.

Pagal dar galiojusią seną daugiabučių administratoriaus keitimo tvarką – 50 proc. plius vienas butas – vilniečiai prašyme keisti administratorių surinko gyventojų parašus ir gruodžio 3 d. pateikė juos savivaldybei.

Kitą dieną po to įsigaliojo nauja tvarka, sakanti, kad visi sprendimai dėl bendro turto naudojimo ir valdymo turi būti priimami gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu.

„Vicemeras penktadienį mums pažadėjo, kad per savaitę bus parengtas naujos tvarkos išaiškinimas ir žmonėms parodyta, kad administratoriaus keitimo procedūra nebus bauginamai sudėtinga. Jei tai nebus padaryta, ketiname kreiptis į administracinį teismą, nes esame įsitikinę, kad savivaldybė pažeidžia Konstituciją ir trukdo žmogaus valios išreiškimą paprastesniu būdu“, – aiškino R.Pavolas.

Tiki žmonėmis – ne politikais

Teisinių veiksmų R.Pavolas imtųsi nepaisydamas to, kad savivaldybė užvakar suskato patenkinti devynių Pašilaičių daugiabučių gyventojų prašymą jų namų administravimą iš įmonės „Pašilaita“ rankų perleisti bendrovei „Invalda Service“.

„Pašilaitos“ įkainis siekė 1,34 lito, o naujos bendrovės – tik 0,73 lito. Rinkdamiesi naują administratorių pirmiausia žiūrėjome, kad jis nebūtų „rubikoninis“. Važiavome kalbėtis su administratorių paslaugomis besinaudojančių daugiabučių gyventojais, domėjomės įmonių finansine padėtimi. Mes tikime žmonėmis, o ne politikais. Mums rūpi tik ekonominis interesas“, – tikino R.Pavolas.

Mažiausią kainą pasiūlė dvi pastatų valdymo srityje dirbančios bendrovės – „Invalda Service“ ir „Yglė“.

„Pastarąją jau beveik buvome pasirinkę, bet išsiaiškinome, kad ji gilioje finansinėje duobėje, turi daug antrinių įmonių, kurios visiems skolingos. Jei bendrovė nesusitvarko su savo problemomis, kaip išspręs mūsų?“ – retoriškai klausė R.Pavolas.

Vilkinimas – išgalvotas

Paklaustas, kodėl delsta patenkinti Pašilaičių gyventojų prašymą pakeisti daugiabučių administratorių, savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus direktorius Kęstutis Karosas paneigė sąmoningo vilkinimo versiją.

„Audra keliama dirbtinai. Žmonės įsivaizduoja, kad parašė prašymą ir kitą dieną jau ateina pasiimti įsakymo – taip nebūna“, – paaiškino K.Karosas.

Jis pasakojo, kad prieš patenkinant gyventojų norą keisti daugiabučio administratorių, savivaldybės specialistai turi patikrinti naują įmonę, būsiančią atsakingą už pastatų priežiūrą.

„Naujos įmonės, neseniai susikūrusios, siūlo daug mažesnius namo priežiūros įkainius. Tai gali būti viso labo masalas klientams prisivilioti. Jei tai būtų viešųjų pirkimų atvejis, tokie pasiūlymai būtų atmetami, nes jie žemesni už vidurkį. Be to, pasitaiko atvejų, kad pradžioje deklaruojamos mažos kainos, o paskui paaiškėja, kad yra papildomų sąlygų“, – kalbėjo K.Karosas.

Jis atkreipė dėmesį, kad įmonė „Invalda Service“ veiklos atestatą vieniems metams gavo tik praėjusių metų balandį. „Apie ją nieko nežinojome. Ji nėra paskirta administruoti nė vieno namo Vilniaus mieste. Na, gal dirba su bendrijomis“, – svarstė K.Karosas.

Apie grasinimus nutyli

Tokios savivaldybės atstovo kalbos suglumino „Invaldos Service“ direktorių Rimantą Ramanauską. „Naujosios Vilnios rajone administruojame 360 namų, turime daugelį didelių bendrijų naujai pastatytuose kvartaluose: „Vilniaus vartai“, „Taurakalnio namai“ ir pan.“, – pagrįsdamas, kad jo vadovaujamos įmonės vardas nėra visai nežinomas, turimus klientus vardijo R.Ramanauskas.

Paklaustas, ar nesulaukia konkurentų spaudimo ar net grasinimų kenkti, jei įmonė plės veiklą ir grumsis dėl daugiabučių sostinės gyvenamuosiuose rajonuose administravimo, R.Ramanauskas buvo nekalbus. Atsikrenkštė į telefono ragelį ir nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Hmm. Geras klausimas. Geras klausimas. Bet gal aš nekomentuosiu.“

Tačiau įmonės vadovas patikino, kad iš rinkos nesitrauks. „Esame pasiryžę dirbti ir pajėgūs konkuruoti“, – garantavo R.Ramanauskas.

Jo manymu, administratorių pakeitusių Pašilaičių daugiabučių gyventojų sąskaitos už kitas paslaugas sumažės iki 30 proc.

Tačiau ties šia pergale Pašilaičių gyventojai sustoti nežada. „Pradėsime karą ir dėl šilumos apskaitos. Norime atsijungti nuo nuotolinio valdymo ir pasitelkti prižiūrintį santechniką. Tada sąskaitos už šildymą nebus tokios išpūstos“, – įsitikinęs R.Pavolas.

Vilius Mackonis, bendrovės „Pašilaita“ atstovas spaudai

Žmonės (sukilę Pašilaičių gyventojai – red. past.), organizuojantys šią juodinimo kampaniją, yra pasisavinę „įgaliotinių“ vardą.

Ši grupė asmenų naudojasi gyventojų patiklumu ir žarsto nepamatuotus pažadus, nenurodant jokių konkrečių sprendimų: parašai renkami tiesiog tikinant, kad bus pigiau.

Tikrieji gyventojų įgaliotiniai, nuo seno išrinkti Pašilaičių namuose, neigiamai vertina šių asmenų veiklą. Jų teigimu, Romas Pavolas yra konfliktiškas, prieštaringos reputacijos asmuo, kalbama, kad net priklausė sovietų saugumui. Iš turimų žinių kyla pagrįstų abejonių, ar jis nėra finansiškai motyvuotas kelti sumaištį tarp gyventojų.

Dalis gyventojų nusprendė nesitaikstyti su R.Pavolo „įgaliotinių“ nelegaliais metodais. Gindami savo teises, jie jau kreipėsi į savivaldybę, taip pat prokuratūrą ir kitas teisėsaugos bei valstybės institucijas.Savo veikloje visuomet paisome gyventojų interesų, taikome palankias sąlygas atsiskaityti už darbus.

Teiginiai, kad esą kai kurių darbų nereikėjo, yra akiplėšiškas melas – visi darbai buvo vykdomi, siekiant gelbėti žmones, kurie kentėjo dėl nesandarių sienų siūlių ar kitų senų namų bėdų.

*****

Pasirinkimo laisvę turi tik bendrijos

Pernai Vilniaus savivaldybę pasiekė 160 prašymų keisti namą prižiūrinčią bendrovę. Tačiau, savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus direktorius K.Karoso teigimu, dalis gyventojų vėliau vėl grįžo pas senąjį administratorių.

Iki gruodžio 4 d. galiojo įsakymu patvirtinta prašymo pateikimo forma, kurią turėjo pasirašyti 50 proc. plius vieno buto savininkas dėl kito administratoriaus pasirinkimo. Ši tvarka esą buvo ydinga, nes parašus administratoriaus keitimo iniciatoriai surinkdavo ne visai korektiškais būdais.

„Vienas gyventojams atneša vieną prašymą, po mėnesio antras – kitą ir aiškina, kad nežinojo ką pasirašo. Esą sakyta, kad dėl stogo remonto ar pan. Netgi pasitaikė atvejų, kad tas pats gyventojas pasirašydavo ir ant vieno, ir ant kito prašymo keisti administratorių. Vadinasi, gyventojai visai neturi nuomonės ir elgiasi neapgalvotai. Apie 30 prašymus pateikusių daugiabučių administratorių pageidavo keisti kas kelis mėnesius ir bėgiojo nuo vieno pas kitą. Tai mus suglumino“, – atvirai prisipažino K.Karosas ir leido suprasti, kad suteikta demokratija tapo anarchija.

Pagal naująją, nuo praėjusių metų gruodžio 4 d. įsigaliojusią, administratoriaus keitimo tvarką visi sprendimai dėl bendro turto naudojimo ir valdymo turi būti priimami gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu. Susirinkimą šaukia administratorius. Jame turi dalyvauti ir naujas potencialus administratorius.

„Jei administratorius susirinkimo nesušaukia, mes tai traktuojame kaip administravimo nuostatų pažeidimą ir vienareikšmiškai įgyvendiname gyventojų prašymą keisti administratorių“, – sakė K.Karosas.

Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus savivaldybė ne savo noru pakeitė administratorių keitimo tvarką. Tai ji esą privalėjo padaryti.

„Tai nėra pakeitimas ar patobulinimas, tiesiog sugrįžta prie įstatyminės normos, į kurią iki šiol buvo žvelgiama pro pirštus. Pagal įstatymus daugiabučių gyventojai nesirenka ir niekada negalėjo rinktis administruojančios įmonės, nes ją skiria savivaldybė, kuri gali atsižvelgti į gyventojų pageidavimus dėl naujo administratoriaus arba ne. Turi būti tam tikras teritorinis paskirstymas, kad įmonei iš Naujosios Vilnios netektų administruoti namo Grigiškėse. Yra ir kitų kriterijų“, – kalbėjo J.Antanaitis.

Norint iš tikrųjų rinktis namo administratorių savarankiškai, reikia įsteigti daugiabučių namų savininkų bendriją. Patiems rūpinantis savo turtu mokesčiai už kitas paslaugas esą galėtų pigti apie 10–15 proc.

Gyventojai savo lyderiais pasitiki

Administruojančią įmonę pakeitusių Medeinos gatvės daugiabučių gyventojai neabejoja, kad jų pavyzdžiu paseks ir kituose sostinės rajonuose gyvenantys vilniečiai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jau pasirašė įsakymą, kuriuo Medeinos gatvėje 1, 3, 7, 9, 11, 13, 17, 19, 21 numeriais pažymėtus namus nuo šiol įpareigota administruoti įmonė „Invalda Service“. Šių namų kiemuose sutikti gyventojai džiaugėsi savo apsisprendimu pasipriešinti senajam administratoriui bendrovei „Pašilaita“ ir buvo įsitikinę, kad mokesčiai už kitas paslaugas mažės.

„Už šiukšlių išvežimą tiems „žulikams“ mokėjome brangiausiai visame mieste. Įsivaizduojate, už namo siūlių užlopymą vien mano butas turėjo pakloti 428 litus. Ar mes to prašėme? Ne. Visi gyventojai priešinasi, o administratorius mums pakiša trijų žmonių parašus ir daro, ką nori“, – kalbėjo Medeinos gatvės 7 namo gyventojas Jonas.

Jis sakė šimtu procentų pasitikintis R.Pavolu ir dar vienu parašus už administruojančios įmonės keitimą rinkusiu vyriškiu.

„Tikrai neapgaus. Gyvename vienoje laiptinėje dvidešimt metų – pažįstu žmogų“, – garantavo pensinio amžiaus vyriškis.

Jis džiaugėsi, kad kaimynų iniciatyvą palaikė ne vieno, o net devynių daugiabučių gyventojai. Esą bendraminčių randasi ir daugiau. „Jei būtum vienas, nieko neišgąsdintum. Tačiau kai bus dešimt, penkiolika namų, tada pažiūrėsime! Gal vieną kartą tie lupikautojai susimąstys“, – svarstė Jonas.

Tačiau pro šalį einanti garbaus amžiaus žmonių pora tokia entuziastinga nebuvo.

„Mes palaikome tuos, kurie kovoja. Tačiau tai nieko nepakeis. Administratorių pakeisime – sutaupysime kelis litus, bet esminė problema neišsispręs. Nuo dabartinių šilumos tiekėjų atsiskirti niekas neleis, o didžiausia našta ir yra dėl sąskaitų už šildymą. Gyvename vieno kambario bute, o vien už šilumą turime sumokėti 330 litų. Reikia pabaigti gyventi, ir viskas“, – be lašo optimizmo liūdnai kalbėjo senyvo amžiaus moteris.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


*


Why ask?